Namai » Tarpukario Lietuvoje » Neįgyvendinti projektai

Neįgyvendinti projektai

Neįgyvendinti mokslo projektai : Lietuvos kultūros akademija, Lietuvos tyrimų institutas

Jau trečiojo dešimtmečio antrojoje pusėje LU mokslininkai manė, kad būtina pradėti planingą ir sistemingą mokslinį darbą. Tačiau visus pasiūlymus vyriausybė atmesdavo. Ruošiantis 1930 m. minėti Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, prof. Mykolas Biržiška pateikė Lietuvos kultūros akademijos steigimą kaip Vytauto Didžiojo vardo įamžinimo projektą. Lietuvos kultūros akademija turėjo tapti aukščiausia autonomine Lietuvos mokslo ir kultūros įstaiga Švietimo ministerijos žinioje. Manyta, jog ji neapsiribos tik lituanistiniais tyrimais, o apims visas mokslo kryptis. Įgyvendintas šis projektas galėjo tapti nacionalinės mokslų akademijos pradžia, bet netapo, nes vyriausybė nepalaikė šios idėjos. Lietuvos aide pasirodžiusiame anoniminiame straipsnyje mokslininkai buvo apkaltinti kaip nenorintys dirbti universiteto darbo, o tik „pasipuošti akademikų vardais ir geras algas gauti“. Autorius siūlė akademijos palaukti bent 25 metus. Sumanymas atgijo 1933 m. kur kas atsargesne (be algų, akademikų titulų, didelių išlaidų) Lietuvos tyrimo instituto forma. Vėl sulaukta anonimiškų puolimų. 1935 m. balandžio 11 d. VDU rektorius prof. Mykolas Römeris įteikė švietimo ministrui prof. Juozui Tonkūnui Senate apsvarstytą Lietuvos tyrimo instituto statuto projektą. Deja, ministras ant projekto užrašė rezoliuciją, jog jis nesvarstytinas. Oficialiai buvo motyvuojama tuo, kad dar nepribrendusios sąlygos. Taigi, VDU mokslininkų pasiūlymai planingai organizuoti mokslinį darbą valdžios buvo atmesti.