Namai » Tarpukario Lietuvoje » Aukštieji kursai

Aukštieji kursai

Pirmoji aukštojo mokslo įstaiga – Aukštieji kursai

1919 m. balandžio mėn. iš Vilniaus į Kauną persikėlusi didžioji dalis Lietuvių mokslo draugijos narių įsteigė draugijos Kauno skyrių. 1920 m. sausio 3 d. susirinkime kun. Juozas Tumas-Vaižgantas kalbėjo, kad Lietuvių mokslo draugijos Kauno skyriaus tikslas organizuoti mokslo tiriamąjį darbą tokiose sekcijose: tėvynės pažinimo, gamtos, liaudies meno, karo, archeologijos, medicinos. Tačiau netrukus Kauno skyrius pakeitė veiklos kryptį. Numatydamas perspektyvoje Kauno universiteto organizavimą, nutarė iš pradžių įsteigti Aukštuosius kursus. Zigmas Žemaitis, Tadas Ivanauskas, Jonas Gudaitis-Vabalas, Augustinas Janulaitis paskelbė apie tai spaudoje. Švietimo ministras patvirtino privačių kursų programą. 1920 m. sausio 27 d. prasidėjo mokslo metai. Kursuose buvo humanitarinių mokslų, teisės, matematikos, fizikos, gamtos, medicinos, technikos skyriai. Kursams vadovavo Eduardas Volteris, Augustinas Janulaitis, Zigmas Žemaitis, Tadas Ivanauskas, Motiejus Nasvytis (vėliau Petras Avižonis, Jonas Šimoliūnas). Studijos organizuotos pagal universitetų nuostatus ir programas. 1920 m. kursus lankė 522 klausytojai, iš jų 244 tikrieji, kiti – laisvieji, neturintys brandos atestato. Kursus rėmė visuomenė, Aukštųjų mokyklų draugija, įsteigta 1919 m. rugsėjo mėnesį (į jos veiklą įsitraukė beveik visi Lietuvių mokslo draugijos Kauno skyriaus nariai). Visuomenės pastangomis įsigytos patalpos. Tačiau darbo sąlygas sunkino lėšų trūkumas. Kursai gyvavo dėl visuomenės aukų. Beveik visi lektoriai turėjo nuolatinį darbą kitose įstaigose, o kursuose dėstė tik po darbo, nes paskaitos vykdavo nuo 17 iki 22 valandos. Klausytojai taip pat dirbo, beveik pusė jų buvo 20–25 m. jaunuoliai. Po dvejų metų kursuose jau studijavo 480 klausytojų, dėstė 48 dėstytojai. Deja, klausytojų sumažėjo dėl vyrų mobilizacijos į kariuomenę ir dėl to, kad po lenkų įvykdytos Vilniaus krašto okupacijos daugelis negalėjo sugrįžti į Kauną tęsti studijų.

Aukštieji kursai, įkurti mokslininkų iniciatyva ir jų pačių tvarkomi, oficialiai buvo suvalstybinti ir paversti Lietuvos universitetu. Nors jų mokymo lygis dėl lėšų, patalpų, mokymo priemonių ir patyrusių dėstytojų stokos nebuvo aukštas, tačiau jie padėjo pagrindus valstybiniam, pasaulietiško pobūdžio universitetui.