Namai » Tarpukario Lietuvoje » Kitos aukštosios mokyklos

Kitos aukštosios mokyklos

Trečioji aukštoji mokykla – Konservatorija – buvo atidaryta Kaune 1933 m., muzikinei visuomenei to reikalaujant. Jos direktoriumi paskirtas kompozitorius Juozas Gruodis, nuo 1937 m. – Kazimieras Banaitis. Konservatorija neturėjo autonomijos, buvo švietimo ministro žinioje. Ji neturėjo katedrų, nebuvo numatyti ir profesorių bei docentų etatai. Tik prezidento nurodymu profesoriaus vardas buvo suteiktas Juozui Naujaliui (1933), Juozui Gruodžiui (1936), Jurgiui Karnavičiui ir Kazimierui Banaičiui (1938). Konservatorijai visą laiką trūko lėšų, patalpų.

Siekdama sustiprinti lietuvių politines ir kultūrines pozicijas Klaipėdoje, vyriausybė ten įsteigė Prekybos institutą (1934) ir Pedagoginį institutą (1935). Nors Prekybos institutas buvo statute įrašytas kaip privati mokslo ir mokymo įstaiga, tačiau realiai tai buvo valstybinė aukštoji mokykla, išlaikoma Finansų ministerijos. Jo rektoriumi buvo inžinierius Ernestas Galvanauskas. Mokymo personalą sudarė praktikai, kuriems institutas nebuvo pagrindinė darbovietė. Jame dirbo vienintelis profesorius teisininkas Kazys Šalkauskis. Skaityti Lietuvos civilinio proceso paskaitų jis atvykdavo iš VDU. Institute nebuvo katedrų, jis neturėjo savų patalpų. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, 1939 m. kovo mėn. Prekybos institutas buvo perkeltas į Šiaulius. Pedagoginis institutas rengė pradinių klasių mokytojus visai Lietuvai. Jis visiškai priklausė nuo Švietimo ministerijos. Instituto direktorių skirdavo prezidentas, o kitą pedagoginį personalą – švietimo ministras. Direktorių pareigas ėjo Vytautas Soblys, Mečys Mačernis. Po Klaipėdos krašto netekties, 1939 m. kovo mėn. Pedagoginis institutas perkeltas į Panevėžį, o nuo lapkričio 27 d. įsikūrė atgautoje sostinėje Vilniuje.

1936 m. rugsėjo 19 d. atidaryta Veterinarijos akademija neturėjo autonomijos, faktiškai buvo Žemės ūkio ministerijos veterinarijos departamento priedėliu.