Namai » Tarpukario Lietuvoje » LKMA
LKMA
Lietuvių katalikų mokslo akademija
Po nesėkmingų krikščionių demokratų bandymų įsteigti katalikišką universitetą, 1922 m. spalio 12 d. Kauno kunigų seminarijoje įvyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigiamasis susirinkimas. Pirmininku išrinktas vyskupas Juozapas Skvireckas, vicepirmininkais – prof. Pranas Dovydaitis ir prof. Stasys Šalkauskis. 1926 m. pirmininku tapo prelatas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, o 1938 m. jam mirus – prof. Stasys Šalkauskis. Lietuvių katalikų mokslo akademiją sudarė tikrieji nariai – mokslininkai, nariai – mokslo mėgėjai ir nariai – mokslo rėmėjai bei garbės nariai. Ypač nusipelniusiems mokslininkams teikti akademikų vardai. Jais įvairiu laiku tapo prelatas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, profesoriai Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Pranciškus Būčys, kun. Blažiejus Čėsnys, Juozas Eretas, kun. Mečislovas Reinys, Kazys Pakštas, Zenonas Ivinskis. Mokslinis darbas buvo organizuotas sekcijose: istorijos, filosofijos, socialinių mokslų, teologijos, lietuvių kalbos ir literatūros, gamtos. Sekcijoms vadovavo dr. Zenonas Ivinskis, dr. Antanas Salys, dr. Juozas Girnius, prof. Francas Brenderis, mokytojas Juozas Ambrazevičius, doc. Antanas Maceina, kun. Blažiejus Čėsnys, prelatas prof. Vincentas Borisevičius, prof. Steponas Kolupaila, dr. Česlovas Pakuckas, advokatas Antanas Tumėnas ir kt. Sekcijų darbas vyko privačiuose butuose, kunigų seminarijoje. Svarbiausia veiklos forma buvo suvažiavimai. Jų tarpukariu įvyko trys. Suvažiavimuose skaityti pranešimai buvo publikuoti rinkiniuose Suvažiavimo darbai. Tai turėjo didelės reikšmės propaguojant mokslo žinias bei organizuojant tyrimus. Nuo 1927 m. akademijos nariai kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Pranas Penkauskas, Juozas Eretas, Zenonas Ivinskis, Antanas Salys rengė daugiatomį Lietuvos įžymybių žodyną. Dalį surinktos medžiagos knygoje Užgesę žiburiai panaudojo prelatas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas.
