Namai » Organizacinis laikotarpis » Vokiečių okupacijoje

Vokiečių okupacijoje

Lietuvos mokslų akademija vokiečių okupacijos laikotarpiu

Prasidėjus vokiečių okupacijai, LMA vadovybė ir darbuotojai kreipėsi į Laikinąją vyriausybę Kaune, prašydami išsaugoti LMA ir leisti jai veikti. Davusi leidimą veikti, lietuviška savivalda, nors ir neturėjo jokių okupacinės valdžios įgaliojimų, patarė atlikti desovietizaciją. Tai reiškė statuto ir vadovybės keitimą, žydų tautybės asmenų atleidimą iš darbo. Pertvarkytą LMA statutą Laikinoji vyriausybė, nors okupacinės valdžios jau buvo likviduota, patvirtino 1941 m. rugpjūčio 1 d. Liepos mėnesį, pertvarkant statutą, LMA prezidento pareigas ėjo Mykolas Biržiška, po jo – Vincas Krėvė-Mickevičius. Naujame statute LMA vadovai buvo pavadinti pirmininkais. Rugpjūčio 8 d. LMA statutas buvo patvirtintas okupacinės valdžios pareigūno – švietimo tarėjo. LMA pirmininkas savarankiškai į darbą priimti galėjo tik techninius darbuotojus, o dėl mokslinio personalo ir kitų atsakingų darbuotojų įdarbinimo spręsdavo švietimo tarėjas. Rugpjūčio 9 d. švietimo reikalų valdytojo įsakymu sudarytas įspūdis, kad LMA steigiama iš naujo. Paskelbta, kad visi buvę LMA vadovai ir nariai nustojo eiti savo pareigas. Vėl paskirti pirmieji aštuoni tikrieji LMA nariai: Mykolas Biržiška, Vladas Jurgutis, Augustinas Janulaitis, Zenonas Ivinskis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Albinas Rimka, Antanas Salys ir Stasys Šalkauskis. Tikrųjų narių leista turėti aštuoniolika. Todėl rugsėjo – gruodžio mėnesiais visuotiniuose susirinkimuose buvo renkami nauji tikrieji LMA nariai. Jais tapo: Juozas Dalinkevičius, Tadas Ivanauskas, Juozas Matulis, Konstantinas Jablonskis, Pranciškus Baltrus Šivickis, Kazimieras Vasiliauskas, Petras Šalčius. Vincas Krėvė-Mickevičius tikruoju nariu buvo patvirtintas tik po to, kai kartu su grupe kitų sovietmečio veikėjų viešai pareiškė, kad smerkia SSSR politiką Lietuvos atžvilgiu. Patvirtinus naują statutą, LMA pirmuoju pirmininku išrinktas Mykolas Biržiška, pareigas ėjęs iki gruodžio 2 d. Po to pirmininku iki 1942 m. gegužės 6 d. buvo Zenonas Ivinskis. Nariais bendradarbiais tapo Juozas Ambrazevičius, Jonas Balys, Jonas Puzinas, Adolfas Šapoka, Dzidas Budrys, Domas Krivickas, Pranas Padalskis, Kazys Šalkauskis. Institutų veikla beveik nepakito, mažinti tik etatai, keisti vadovai. Lietuvių kalbos institutui vadovavo Pranas Skardžius (nuo 1941 m. lapkričio 11 d. – Antanas Salys), Lietuvių literatūros institutui – Vincas Mykolaitis-Putinas, Istorijos – Konstantinas Jablonskis, Etnologijos – Peliksas Bugailiškis (nuo 1942 m. sausio 26 d. – Jonas Balys). Muziejai, bibliotekos nukentėjo nuo plėšimų, o Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros institutų patalpos perimtos kariuomenės reikalams. Lietuvos teisės ir ūkio istorijos instituto direktoriumi 1941 m. lapkričio mėn. paskirtas Albinas Rimka, o 1942 m. gruodžio 12 d. juo tapo Petras Šalčius. Deja, institutas glaudėsi VU, vėliau – LMA centrinėje bibliotekoje. Geologijos instituto direktoriumi išrinktas Juozas Dalinkevičius. Ši įstaiga taip pat veikė VU patalpose. Nuo 1942 m. gegužės 6 d. LMA pirmininku patvirtintas Vladas Jurgutis. Jį suėmus ir išvežus į Štuthofo koncentracijos stovyklą, nuo 1943 m. kovo mėn. pareigas ėjo vicepirmininkas Vincas Mykolaitis-Putinas, po jo iki fronto priartėjimo 1944 m. vasarą – Kazys Šalkauskis.

Okupacinė valdžia reikalavo nagrinėti jiems svarbias karines, ūkines bei ideologines temas, siūlė išvis nutraukti lietuvių kalbos, literatūros, istorijos tyrimus. Nuo 1942 m. pavasario daugeliui darbuotojų nutrauktas atlyginimo mokėjimas, tačiau jie toliau dirbo savo darbą. Darbuotojų skaičius mažėjo dėl represijų, ypač po aukštųjų mokyklų uždarymo 1943 m. kovo 17d. Nors formaliai LMA nebuvo uždaryta, teko gelbėti, slėpti akademijos turtą, nacionalines vertybes.