Home » State activities » Political activities » Political activities » Sluškų rūmų fragmentas

Sluškų rūmų fragmentas

Sluškų rūmų fragmentas

Hover

Bulhakas, Janas Brunonas. Sluškų rūmų fragmentas. 1915. Fotopopierius, fotografija. 10,4 x 15,5 cm.

Architektūrinė kompozicija. Sluškų rūmai Vilniuje, pastatyti Polocko vaivados Dominyko Sluškos 1690–1694 m. Brandžiojo baroko laikotarpio originalaus tūrio ir plano pastatas. Specialiai rūmams buvo supilta aikštelė, pakeičiant Neries vagą ir nukasant kalvą, skyrusią Antakalnį nuo miesto. Fasadus skaido piliastrai, o pagrindinis fasadas turi puošnų frontoną. Vaizde – rūmų viršutinės dalies fragmentas. Plytų mūro, tinkuotą sieną skaido piliastrai su jonėniniais kapiteliais, papuoštais vaisių girliandomis.

Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimas ir politinė veikla tiesiogiai susijusi su Vilniumi. Čia jis ilgą laiką gyveno su šeima, ėjo valstybines pareigas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, svečiuodavosi savo giminaičių namuose. Dažnai jį galėjai sutikti ir anuo metu Vilniuje buvusiose katalikų bažnyčiose, ypač Šv. Jonų, kur yra Oginskių (Dievo Kūno) koplyčia, Rasų bei Saulės kapinėse, kur palaidota daug kunigaikščių Oginskių giminės atstovų, taip pat ir Aušros vartų gatvėje, šv. Teresės bažnyčioje, kurioje ilsisi ir kelių Oginskių giminės atstovų palaikai. Vilniuje M. K. Oginskis ėjo LDK iždininko pareigas, vadovavo Topografų, Labdarių draugijoms.

Sluškų rūmai yra priklausę Mykolo Kleopo Oginskio giminaičiui Mykolui Kazimierui Oginskiui. Šiuose rūmuose Tado Kosciuškos sukilimo metais (1794) veikė Lietuvos sukilėlių būstinė, čia posėdžiaudavo sukilimo Aukščiausioji tautinė taryba, kurios nariu Mykolas Kleopas Oginskis buvo. Sukilimo metais rūmų kieme veikė sviedinių liejykla. Po sukilimo pralaimėjimo caro valdžia rūmus nusavino.

Janas Brunonas Bułhakas (1876–1950) – žymiausias XX a. I p. Lietuvos fotografas. Jis tris dešimtmečius gyveno Vilniuje, buvo Stepono Batoro universitete įkurtos Meninės fotografijos katedros vadovas, daugelio vietinių ir tarptautinių parodų dalyvis. Čia jo iniciatyva įsteigtos pirmosios fotografų organizacijos. Išgarsėjo Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų impresionistinėmis fotografijomis. Sukūrė Vilniaus miesto ikonografinį archyvą.

J. B. Bułhakas buvo ne tik fotografas, bet ir fotografijos teoretikas, propagavęs piktorialistinę raišką (estetika, kuri siekė fotografiją priartinti prie dailės, ypač impresionistinės). Paskelbė daugiau negu 100 straipsnių, keturias fundamentalias fotografijos teorijos monografijas. Rūpinosi periodinių leidinių leidyba, profesionalios meninės fotografijos sklaida. Siekė, kad fotografija būtų pripažinta kaip profesionalaus meno sritis.

J. B. Bułhako autorinė fotografijų kolekcija – didžiausia iš saugomų Lietuvos dailės muziejuje. Ypatingos vertės yra 1912–1915 m. magistrato užsakymu parengtas detalus miesto gatvių, architektūros paminklų fotografijų rinkinys „Fotografijos Archyvas“, 1915–1919 m. užfiksuoti istoriniai miesto įvykiai, 1944 m. su sūnumi Janušu karo komisaro užsakymu darytos sugriauto miesto fotografijos.

LDM Fi-316/22

A.R. ir D.M.