Namai » Valstybinė veikla » Politinė veikla » Politinė veikla » Sluškų rūmų fragmentas

Sluškų rūmų fragmentas

Sluškų rūmų fragmentas

Užveskite pelę

Čechavičius, Juozapas. Sluškų rūmų fragmentas. 1915. Fotopopierius, fotografija. 10,9 x 13,2 cm.

Architektūrinė kompozicija. Sluškų rūmai Vilniuje, pastatyti Polocko vaivados Dominyko Sluškos 1690–1694 m. Brandžiojo baroko laikotarpio originalaus tūrio ir plano pastatas. Specialiai rūmams buvo supilta aikštelė, pakeičiant Neries vagą ir nukasant kalvą, skyrusią Antakalnį nuo miesto. Fasadus skaido piliastrai, o pagrindinis fasadas turi puošnų frontoną. Vaizde – rūmų kampinis paviljonas ir dalis pagrindinio fasado. Sienas skaido simetriškai išdėstyti langai.

Sluškų rūmai yra priklausę Mykolo Kleopo Oginskio giminaičiui Mykolui Kazimierui Oginskiui. Šiuose rūmuose Tado Kosciuškos sukilimo metais (1794) veikė Lietuvos sukilėlių būstinė, čia posėdžiaudavo sukilimo Aukščiausioji tautinė taryba, kurios nariu Mykolas Kleopas Oginskis buvo. Sukilimo metais rūmų kieme veikė sviedinių liejykla. Po sukilimo pralaimėjimo caro valdžia rūmus nusavino.

Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimas ir politinė veikla tiesiogiai susijusi su Vilniumi. Čia jis ilgą laiką gyveno su šeima, ėjo valstybines pareigas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, svečiuodavosi savo giminaičių namuose. Dažnai jį galėjai sutikti ir anuo metu Vilniuje buvusiose katalikų bažnyčiose, ypač Šv. Jonų, kur yra Oginskių (Dievo Kūno) koplyčia, Rasų bei Saulės kapinėse, kur palaidota daug kunigaikščių Oginskių giminės atstovų, taip pat ir Aušros vartų gatvėje, šv. Teresės bažnyčioje, kurioje ilsisi ir kelių Oginskių giminės atstovų palaikai. Vilniuje M. K. Oginskis ėjo LDK iždininko pareigas, vadovavo Topografų, Labdarių draugijoms.

LDM Fi-316/25

A.R. ir D.M.