Namai » Paveldas

Paveldas

Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – vienas iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos politikos, visuomenės ir kultūros veikėjų, pasaulinį pripažinimą nusipelnęs savo polonezais, iš kurių populiariausias „Atsisveikinimas su Tėvyne“ (a-mol Nr. 13; pranc. Les Adieux a la Patrie).

Mykolo Kleopo muzika, dar jam gyvam esant, skambėjo daugelyje Europos šalių, buvo mėgstama paprastų žmonių, didikų, ją grodavo net pirmųjų asmenų salonuose. Prancūzų kalba parašyti ir 1826–1827 m. Paryžiuje bei Ženevoje išleisti Mykolo Kleopo „Atsiminimai“ (keturi tomai) buvo laukiami ir populiarūs. 1828 m. Mykolas Kleopas parengė spaudai antrąją savo knygą – muzikinį-estetinį esė rinkinį „Laiškai apie muziką“ (knyga išspausdinta po jo mirties). Daug kitų jo kūrinių, kelionių užrašų liko rankraščiuose, dalis jų pateko į archyvus, kur saugoma iki šiol.

Po Mykolo Kleopo mirties, vykstant sukilimams, revoliucijoms ir karams, didžiosioms valstybėms perbraižant Europos valstybių sienas, M. K. Oginskio asmenybė pamažu buvo primiršta. Nemari liko tik jo kūryba. Būtent ji XX a. II pusėje paskatino iš naujo atversti Mykolo Kleopo gyvenimo istorijos puslapius ir prisiminti jo nuopelnus bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei bei jo siekius atkurti LDK.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėjus renovuoti buvusią M. K. Oginskio dvaro sodybą Rietave ir jo vaikaičio Mykolo Mikalojaus Marko Severino Oginskio (1849–1902) dvaro ansamblį Plungėje, domėjimasis M. K. Oginskio asmenybe ir jo rašytiniu palikimu Lietuvoje tapo tikslinis. Tuo laikotarpiu Rietavo bei Plungės muziejininkų iniciatyva buvo pradėti tiesti ir kultūros bei istorinių paieškų keliai į Baltarusiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Rusiją – pas kolegas, M. K. Oginskio palikuonis bei jo atminimo ir kultūrinio palikimo tyrinėtojus, puoselėtojus. Bendram darbui juos subūrė artėjantis jubiliejus – pasiruošimas M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms. Bendromis Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje gyvenančių M. K. Oginskio atminimo puoselėtojų jėgomis buvo parengta ir 2005–2014 m. įgyvendinta pasirengimo M. K. Oginskio jubiliejui programa. Nuosekliai dirbant susidarė galimybė visuomenę išsamiau supažindinti su XVIII–XIX a. įvykiais Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, M. K. Oginskio bei jo bendražygių veikla siekiant atkurti buvusias ATR ir LDK, daugiau sužinoti apie Mykolo Kleopo kūrybinį palikimą.

Lietuvoje pasitinkant M. K. Oginskio jubiliejų, lietuvių kalba buvo išleisti jo „Atsiminimai“, „Laiškai apie muziką“, „Priesakai sūnui“, pasirodė ir pirmosios mokslinės studijos apie M. K. Oginskį, jaunimui skirti leidiniai apie šią iškilią asmenybę, pradėti leisti M. K. Oginskio muzikinių kūrinių kompaktiniai diskai ir natų rinkiniai, daug informacijos paskelbta internete, periodiniuose leidiniuose, radijo ir televizijos laidose, surengta daugiau negu 10 tarptautinių mokslinių konferencijų, dešimtys koncertų, kultūros vakarų, parodų. 2015 m. rugsėjo mėnesį Rietave, buvusioje kunigaikščių Oginskių dvaro sodyboje, priešais koloną, kuri ženklina čia XIX–XX a. stovėjusių kunigaikščių Oginskių reprezentacinių rūmų vietą, atidengtas Oginskių atminimo įamžinimui skirtas skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas „Akmeninė gėlė“.

2015 m. skambėjo M. K. Oginskio muzika, apie M. K. Oginskį kaip valstybininką, diplomatą, kompozitorių kalbėjo ne tik Lietuvoje, bet kitose pasaulio šalyse. Jubiliejus praėjo, tačiau Oginskių giminės gyvenimo ir veiklos tyrinėjimo ir atminimo puoselėjimo sąjūdis tęsiasi. Tai garantuoja, kad M. K. Oginskio atminimas bus amžinai gyvas ir jo muzika bus nemari.

Parengė Danutė Mukienė

Pridėkite komentarą