Jaśnie Wielmoźnemu Jmsci Xiędzu Woyciechowi Skarszewskiemu Biskupowi Chełskiemu y Lubelskiemu… [Siedlcai], 1792 m. gegužės 3 d. Lenkų k., rankraštis, originalas, su A. Čartoriskytės-Oginskienės parašu ir dviženkliu jos antspaudu raudoname lake.

LDK etmonienės Aleksandros Čartoriskytės-Oginskienės kreipimasis į Liublino ir Chelmo vyskupą Skarševskį, kad į Siedlcus paskirtų kunigą Ksaverą Eismantą.

M. K. Oginskis buvo vedęs tik kartą. Su Aleksandra Čartoriskyte (1730–1798) – Mykolo Frydricho Čartoriskio (1690–1775) ir Eleonoros Monikos Waldestein dukra, jis susituokė 1761 metais. Ji buvo laikoma gražia ir turtinga nuotaka, o po pirmojo vyro Mykolo Antano Sapiegos (1711–1760) mirties – gražia ir turtinga našle. Ji buvo viena žymiausių Šviečiamojo amžiaus damų – moteris, į kurios namus rinkdavosi muzikai, poetai ir filosofai, kurios rezidencijos Slanime ir Siedlcuose buvo lyginamos su Čartoriskių Pulavais, Radvilų Nieborovu, Branickių Baltstoge. Po M. A. Sapiegos mirties praėjus vos metams, 1761 m. spalio 18 d. A. Čartoriskytė ištekėjo už nuo vaikystės laikų pažįstamo savo tėvo globotinio M. K. Oginskio, kuris tai progai buvo iškviestas iš Paryžiaus. Pagrindine poros rezidencija tapo Slanimas, kuriame ir toliau vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Tarpuvaldžiu A. Čartoriskytė dėjo pastangas, kad į karaliaus sostą atsisėstų jos vyras, tačiau nesulaukė giminės palaikymo. Gyvendama Varšuvoje, ji palaikė artimus ryšius su karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Savo rūmuose rengė priėmimus, dvaro impresijas, kurios neretai įgaudavo literatūrinį pobūdį. Aktyviai etmonienė kišosi ir į politinius reikalus. Anot Vladislovo Konopčynskio (Władysław Konopczyński), jos „lenkiškas patriotizmas ir rusiška diplomatija“ padėjo išspręsti ne vieną keblų klausimą. Šeimyniniams santykiams pašlijus, po tėvo mirties (1775 m. rugpjūčio 13 d.) ji apsigyveno Siedlcų dvare. Slonimas liko tik etmono rezidencija. Siedlcuose A. Čartoriskytė – Oginskienė sukūrė savą mecenatystės židinį. Jai valdant, miestas pergyveno tikrą aukso amžių: buvo perstatyti rūmai ir rotušė, baigta statyti Šv. Kryžiaus bažnyčios varpinė ir pristatytas bažnyčios fasadas, iškilo daug namų ir ūkinių pastatų, buvo išgrįsta dalis gatvių. Siedlcuose A. Čartoriskytė išlaikė parapines mokyklėles mergaitėms ir berniukams, pastatė špitolę vargšams, prie rūmų įrengė anglišką sodą, pagal jos vardą pavadintą „Aleksandrija“. Vienomis žymiausių Siedlcų impresijų tapo J. J. Rousseau „Pigmaliono“ pastatymas 1777 m. ir F. D. Kniaznino „Čigonų“ pastatymas (Oginskio muzika) 1788 metais. A. Čartoriskytė mirė 1798 m. Siedlcuose, palaidota Siedlcų Švč. Mergelės Marijos koplyčioje, kurią 1791 m. pastatė kaip savo mauzoliejų. Iš Alberto Zoštauto kolekcijos.

LMAVB RS F273–1769, lap. 1.

Skaitmeninė kopija: http://elibrary.mab.lt/handle/1/3275

E.K.