Namai » Paveldas » Atminties įprasminimas vaizdais » Atminties įprasminimas vaizdais » Marija Teresė Kaspara Skuževskytė-Oginskienė (1857–1945?)

Marija Teresė Kaspara Skuževskytė-Oginskienė (1857–1945?)

Marija Teresė Kaspara Skuževskytė-Oginskienė (1857–1945?)

Užveskite pelę

Mordasewicz, Kazimierz (1859–1923). Marija Teresė Kaspara Skuževskytė-Oginskienė (1857–1945?). 1900. 156 x 124 cm.

Portrete nutapyta kunigaikštienė M. T. K. Skuževskytė-Oginskienė buvo grafaitė, kilusi iš Poznanės, Prūsijos ponų tarybos nario grafo Zigmanto Skurzewskio ir grafaitės Konstancijos Potulickos šeimos. Jaunystėje ji buvo Austrijos imperatoriaus dvaro freilina ir, anot amžininkų, viena gražiausių Europos moterų. Su kunigaikščiu Mykolu Mikalojumi Oginskiu (1849–1902) susituokė apie 1876 m. Tapusi jo žmona, apsigyveno vyro rezidencijoje Plungėje. Atvykusi į miestelį, vietinius žmones stebino ne tik savo grožiu, ypatingu dorovingumu bei pamaldumu, bet kartais ir įnoringu charakteriu.

Plungės dvare įkūrė našlaičių prieglaudą, kurioje gyveno apie 200 tėvų netekusių vaikų. Tapusi našle, Marija tęsė vyro darbus. Ji rėmė pradėtą statyti Plungės bažnyčią, rūpinosi Plungės Lurdo įkūrimu, 1902 m. įsteigė slaptą mergaičių mokyklą, kurioje turėjo būti ruošiamos mokytojos tuo metu draudžiamoms lietuviškoms mokykloms. 1905 m. įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą vaikams, rūpinosi senelių namais („ubagynu“), cholera sergančių žmonių globos namais, 30 vietų ligonine, individualiai šelpė į vargą patekusius žmones. I pasaulinio karo metais išvyko į gimtąją Poznanę ir į Plungę daugiau nebegrįžo. 1923 m. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vyriausybė nacionalizavo jos turtą – žemę, Plungės dvaro ansamblį, meno kolekcijas, kurių – nors ir dėjo teisines pastangas – jai nepavyko atgauti. Kunigaikštienė mirė vieniša, skurde Poznanės senelių namuose 1945 m. kovo 22 d.

NČDM Mt–1446

V.K.-J.