Namai » Paveldas » Atminties įprasminimas vaizdais » Atminties įprasminimas vaizdais » Amelija Oginskytė (1803–1858)

Amelija Oginskytė (1803–1858)

Amelija Oginskytė (1803–1858)

Užveskite pelę

Fabre, François Xavier (1766–1837). Amelija Oginskytė (1803–1858). 1808. Drobė, aliejus. 141 x 96 cm.

Amelija – vyriausia Mykolo Kleopo Oginskio ir jo antrosios žmonos Marijos Neri-Oginskienės dukra. Ji gimė 1803 m. liepos 10 d. Zalesėje (dab. Baltarusija), tuometinėje Mykolo Kleopo rezidencijoje. Anot baltarusių tyrinėtojo S. Verameičiko surinktų duomenų, iš visų M. K. Oginskio vaikų muzikai gabiausia buvo būtent Amelija, kuri išmoko labai gerai skambinti fortepijonu, įgijo teorinių muzikos kompozicijos žinių (tais laikais jų mažai kas iš merginų turėdavo). Mergaitė kūrė solinius ir chorinius kūrinius namuose vykusiems vakarėliams bei kūrinius smuikui su fortepijonu, dalyvavo dvaro mėgėjų teatro veikloje. Buvo gabi ir poezijai bei piešimui.

1826 m. Amelija susituokė su Upytės pavieto bajoru maršalka Karoliu Teofiliu Zaluskiu (1794–1845). Zaluskiai turėjo 9 vaikus. Vaikai paveldėjo iš motinos muzikos komponavimo talentą, jiems ji buvo ir pirmoji muzikos mokytoja. Po vyro mirties Amelija 1845 m. persikėlė į Iskijos salą, kur mirė 1858 m.

Žinoma, kad pateikiamas portretas užsakytas mergaitės tėvo Mykolo Kleopo Oginskio, kuris 1808 m. vasarį lankėsi Florencijoje ir buvo žymaus menininko François Xavier Fabre’o (1766–1837) užsakovas. 1873 m. paveikslą įsigijo M. K. Oginskio anūkas Mykolas Mikalojus (Amelijos brolio Irenėjaus sūnus), ketindamas įkurti šeimos muziejų Plungėje.

Paveikslas gautas į muziejų kaip nežinomos mergaitės portretas. 1964 m. ji buvo identifikuota kaip Amelia Oginska. Paveikslo fone yra viena biografinė detalė, patvirtinanti šios atribucijos teisingumą: portreto gilumoje matyti antkapis, ant kurio parašyta „à Sophie“ [Sofijai] – taip įamžintas 1807 m. gimusios ir greit mirusios Amelijos sesers Sofijos atminimas.

V.K.-J.

NČDM Mt–1368