Namai » Paveldas » Atminties įprasminimas vaizdais » Atminties įprasminimas vaizdais » Vilniaus universiteto didysis kiemas

Vilniaus universiteto didysis kiemas

Vilniaus universiteto didysis kiemas

Užveskite pelę

Bajo, Adolfas Žanas Batistas, Benua, Filipas, Vilčinskis, Jonas Kazimieras. Vilniaus universiteto didysis kiemas. 1850. Popierius, tonuota litografija. Lakštas 45 x 38,7 cm., vaizdas 34 x 26,5 cm.

Litografijoje vaizduojamas Vilniaus universiteto didysis kiemas. Kairėje įamžinti rūmai su renesansinėmis arkadomis, centre Šv. Jonų bažnyčios fasadas su varpine, dešinėje – vidurinės mokyklos, akademinio teatro pastatai bei naujosios aulos dalis. Litografijoje vaizduojamas kiemas Universiteto klestėjimo laikais (apie 1820-uosius metus), po iškilmingo naujų mokslo metų atidarymo. Žmonės litografijoje – šventiškai apsirengę ir pakilios nuotaikos.

Mykolas Kleopas Oginskis buvo glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Jis bendravo ir bendradarbiavo su čia dirbusiais profesoriais, Universitetui yra padovanojęs du mikroskopus, teleskopą ir nemažai kitų mokymo priemonių, rūpinosi, kad būtų suteikta amnestija čia dirbusiam įžymiam matematikui, filosofui Jonui Sniadeckiui (1756–1830). Daugelyje rašytinių šaltinių skelbiama, kad 1802 m. M. K. Oginskis buvo išrinktas Vilniaus universiteto garbės nariu.

Vilniaus senamiestyje esančio Universiteto ansamblyje stovinčioje Šv. Jonų bažnyčioje yra Oginskių (Dievo Kūno) koplyčia, kurioje palaidotas Mykolo Kleopo Oginskio senelis Tadas (Tadeušas) Pranciškus Oginskis (1712–1783), dėdė (tėvo brolis) Pranciškus Ksaveras Oginskis (1801–1837) ir dvi kūdikystėje gimusios dukros (Sofija, kitos vardas nežinomas). Vilniuje surašytame M. K. Oginskio testamente pažymėta, kad šioje koplyčioje norėtų būti palaidotas ir jis pats.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas unikalus M. K. Oginskio keturių knygų komplektas „Atsiminimai“, kurį sudaro Paryžiuje ir Ženevoje išleistų „Atsiminimų“ spausdintiniai puslapiai ir šių „Atsiminimų“ rankraštiniai papildymai (jie buvo skirti autoriaus šeimos nariams), parašyti po knygos išspausdinimo. Visos keturios knygos yra profesionaliai įrištos. Žinių apie kitą tokį keturtomį iki šiol nėra pavykę rasti.

LDM G – 677

R.A. ir D.M.