Nežinomas autorius. Irenėjus Kleopas Oginskis. XIX a. 2-as deš.[?]. Nespalvota fotografija. 8,5 x 5,2 cm.

Kunigaikščio Irenėjaus Kleopo Oginskio (1808–1863) portretas. Fotografijoje užfiksuotas vyras stovi padėjęs ranką ant puošnaus stalelio.

Irenėjus Kleopas Oginskis kompozitoriaus, valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio sūnus. Paveldėjęs tėvo dvarą, I. Oginskis pasirūpino, kad miestelyje būtų įsteigta ligoninė, vaistinė, senelių ir našlaičių prieglauda, kelios taupomosios skolinamosios kasos, paštas. 1836 m. Rietave pradėjo veikti valdiška dviklasė mokykla. XIX a. penktame dešimtmetyje buvo perstatyta dvaro sodyba, iškilo neorenesansiniai rūmai, įrengtas 60 ha parkas, įveistas sodas, įrengti keli tvenkiniai. 1859 m. pastatyta oranžerija. Apie 1850-uosius metus klasikiniais principais buvo perplanuotas ir visas Rietavo miestelis. 1859 m. Rietave jis įsteigė dviklasę agronomijos mokyklą – pirmąją agronomijos mokyklą Lietuvoje. Irenėjus Žemaitijoje garsėjo ir kaip pavyzdingas ūkininkas, įvedęs savo dvaruose apie Rietavą, Endriejavą, Veiviržėnus savotišką valstiečių savivaldybę su renkamais vaitais, teismais, taupomosiomis ir kitokiomis kasomis. 1835 m. savo dvaruose jis panaikino baudžiavą, o vėliau buvo specialaus Kauno gubernijos komiteto, sudaryto baudžiavos panaikinimo klausimui nagrinėti, narys. I. K. Oginskio dėka Rietavas tuo laiku buvo svarbus Žemaitijos ūkio ir kultūros centras. Du jo sūnūs – Bagdonas ir Mykolas – itin daug nuveikė organizuodami, steigdami muzikos mokyklas, orkestrus Rietave ir Plungėje.

Oficialiai teigiama, jog Irenėjus Oginskis mirė Rietave, nors dar iki šių dienų išlikęs pasakojimas, kad kunigaikštis vengdamas caro persekiojimų už dalyvavimą 1863 m. sukilime, pasitraukė iš Žemaitijos ir keletą metų gyveno užsienyje.

ŠAM T-N 679

T.T.V.