Namai » Veikla » Knygotyrininkas

Knygotyrininkas

Nors turėdamas daug pareigų ir tarnybų, V. Biržiška nepaliaujamai triūsė įvairiose knygotyros srityse. 1918–1940 m. pasirodė arba buvo parengti svarbiausi V. Biržiškos rašto darbai. Nuo 1921 m. žurnaluose, moksliniuose leidiniuose skelbti V. Biržiškos straipsniai, publikacijos iš knygos istorijos subrendo solidžiais tos srities darbais. 1930 m. buvo išleista lietuvių raštijos apybraiža „Lietuvių knygos augimo etapai“. Tais pačiais metais išėjo ir veikalo „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ pirmoji dalis. Šios lietuviškos knygos istorijos rašymą V. Biržiška tęsė iki mirties. Kaip tolesnio darbo rezultatas jau Čikagoje 1953 ir 1957 m. pasirodė „Senųjų lietuviškų knygų istorija“. Emigracijoje dalį darbų profesoriui teko atkurti iš naujo. Tam padėjo fenomenali profesoriaus atmintis.

Bene žinomiausias išskirtinis biobibliografinis veikalas „Aleksandrynas“ (Čikaga, 1960–1965, 3 d.), apimantis lietuvių raštiją iki 1865 m. Jį profesorius pradėjo rašyti Lietuvoje slaugydamas sergančią žmoną Aleksandrą. Emigracijoje Vokietijoje mašinraštyje buvo parengta šio leidinio versija, kur V. Biržiška atskirai aprašė Didžiosios ir Mažosios Lietuvos raštijos veikėjus. Vėliau savo darbą profesorius tobulino, pildė. Kaip rodo faktai, pats abejojo, ar sulauks spausdinto veikalo, tačiau ryžosi dirbti ir parengti – jei ne visiškai, tai bent jau kaip pagrindą kitiems tyrėjams: „Nebūdamas tikras, ar teks man kada nors šį darbą užbaigti, pasiryžau paruošti iš pasiimtos […] medžiagos ir tokį nepilną, manydamas, kad ir toks jis mūsų visuomenei bus naudingas ir kad tie, kurie mane pergyvens ir susilauks tinkamų Lietuvoje sąlygų, vėliau galės mano darbą papildyti, ištaisyti, jo visas spragas užkišti ir užbaigti.“ Profesorius Vaclovas spėjo tik parengti savo veikalą. Po jo mirties pirmąją dalį spaudai galutinai pabaigė ruošti brolis Mykolas. Kokiomis sąlygomis teko dirbti profesoriui, galima pamatyti LMAVB saugomose nuotraukose – mažytis kambarėlis su lova, kuklus darbo stalas, nukrautas parengtais veikalais, ir didžiulė knygų lentyna, pilna įvairios literatūros, dokumentų, išrašų (F163-1316, F163-1309). Reikia pastebėti, kad profesoriaus paliktų darbų parengimą spaudai sunkino ir viena aplinkybė – labai sunkiai įskaitomas raštas. Tad brolis turėjo labai pasistengti. Spaudai berengiant II dalį, mirė ir Mykolas, tad brolis Viktoras pabaigė rengti kitas dalis. Taigi „Aleksandrynas“ – taurus trijų brolių Biržiškų bendradarbiavimo pavyzdys.

Ypač svarbus ir reikšmingas LMAVB Retų spaudinių skyriuje saugomas unikalus, pasaulyje daugiau niekur nežinomas XVIII a. leidinys – be antraštinio lapo, trūksta pradžios ir pabaigos, tačiau itin reikšmingas dėl siejamos autorystės su lietuvių literatūros klasiku Kristijonu Donelaičiu. Tai Prūsijos karaliaus įsakymo apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą iš vokiečių į lietuvių kalbą vertimas. Tos nedidelės knygelės antraštę 1939 m. suformulavo Vaclovas Biržiška: „Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų naudą“. Karaliaučiuje išleistos „Gromatos“ pabaigoje nurodyta data: „19. grodinnio (t. y. lapkričio) mėnesio 1769“. Tad knygelės skelbimo data laikytina po 1769 m. lapkričio 19 d. Knygelės teksto lietuvių kalba autorystę patvirtina dvi originalios eilutės iš poemos „Metai“ („Vasaros darbų“ 267–268 eil.). Tai pati ankstyviausia poemos „Metai“ fragmento publikacija. 1977 m. paskelbtuose K. Donelaičio „Raštuose“ ši knygelė įvardijama kaip „Brošiūra apie separacijos naudą“. Lietuvos nacionalinėje bibliografijoje laikomasi argumentais pagrįstos V. Biržiškos antraštės formuluotės. Pirmą kartą knygelės tekstas su profesoriaus komentarais publikuotas almanache „Varpai“ (Šiauliai, 1944, t. 2), aprašas ir viso išlikusio teksto kopija buvo paskelbta Povilo Pakarklio parengtame dokumentų rinkinyje „Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams“ (1960). 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniuje vykusioje UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų įteikimo metu pristatytas ir LMAVB saugomas leidinys, į Lietuvos nacionalinį registrą įrašytas Nr. 53 – „Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų naudą“ (išversta K. Donelaičio, aprašyta ir visuomenei pristatyta V. Biržiškos).

Tai dar kartą liudija, kad V. Biržiškos tyrimai lietuviškos knygos istorijoje nepraranda savo aktualumo ir šiandien. O jo darbai lituanistikos srityje neįkainojami, nepralenkiami, vis dar naudingi tyrėjams ir plačiajai visuomenei.

Pagal: Raguotienė G., Raguotis B. Vaclovo Biržiškos gyvenimo ir veiklos bruožai. In: Biržiška V. Knygotyros darbai. Vilnius, 1994.
Paškevičiūtė-Kundrotienė E. Vaclovas Biržiška: „Dėl lietuviškos knygos eičiau nors į patį pragarą“. Tautotyros metraštis, t. 5 (2014), p. 9–16.